Ką iš tikrųjų reiškia vaiko "tingėjimas", "nenoras kalbėti", "mažažodiškumas"? Kalba – tai daugelio sistemų sklandus bendras darbas, ne vienalypis įgūdis. Kai sistema perkrauta, arba kuri nors jos dalis vyrauja, užgoždama kitas, pilnavertės kalbos raidos nebus.
Kalbos sudėtingumas: keturios pagrindinės sistemos
Prieš kalbant reikia
- suprasti, ko klausia, kas sakoma;
- parinkti tinkamus žodžius (žodį);
- suplanuoti, ką sakyti;
- visa tai reikia atlikti pakankamu greičiu, kitaip kalbos momente būsi pavėlavęs.
Kalba yra motorinis procesas (judėjimas)
- reikia tiksliai koordinuoti lūpas, liežuvį, žandikaulį ir kvėpavimą;
- greitai ir tiksliai planuoti judesius;
- jei turi ką pasakyti, nereiškia, jog pavyks tai išartikuliuoti.
Kūno pojūčiai turi būti sureguliuoti
- jautrumas garsams; taktilinis, oralinis jautrumas;
- reikia neblogai toleruoti aplinkos garsus ir neįprastas situacijas;
- turint jautrumų arba nepakankamą jautrumą, kalbos įrankiai sunkiau pasiekiami ir įdarbinami.
Kalbiniai iššūkiai
- reikia turėti pakankamai platų žodyną;
- išmanyti sakinio struktūrą;
- pakankamu greičiu "išsitraukti" žodžius iš atminties;
- nekalbėjimas savaime nereiškia prasto kalbos suvokimo.
Nesakykime "tingi" ar "yra mažakalbis" – paieškokime priežasčių ir padėkime pagerinti arba suformuoti įgūdžius.
Kada pradėti?
Visus šiuos įgūdžius galime pradėti ugdyti dar kūdikiui esant gimdoje arba nuo pirmųjų mėnesių, o jeigu kyla sunkumų – nelaukiant.
Kiekvieną iš šių sistemų galima lavinti ir stiprinti. Svarbu suprasti, kad vaikas nekalba ne dėl tingumo ar nenoro – jo smegenys ir kūnas tiesiog dar mokosi suderinti visas šias sudėtingas sistemas.
„Kalba – tai daugelio sistemų sklandus bendras darbas. Padėkime vaikui, o ne kaltinkime jį."
