Ankstesniuose postuose aprašyti kūdikio klausymosi ir sakytinės kalbos ugdymo žingsniai iki metų, visokie skiemenų kartojimai, dainavimai, nustebimai, klausimai, – kam to reikia? Juk dauguma kūdikių maždaug nuo pusės metų pradeda patys vapėti, tarti, eksperimentuoti su savo balsu. Kalba tarsi vystosi savaime.
❌ Tačiau kalba savaime nesivysto.
Kalbos vystymuisi būtina išmokti bendrauti su suaugusiais, pamėgdžioti. Nevalingai, lengvai tariamus skiemenis pa-pa, ma-ma pamėgdžioti sunkiau. Reikia tiksliai pakartoti garsą, tiksliai pakartoti artikuliacinę poziciją, suplanuoti judesius. O kartojant tai pasidaro greičiau ir tiksliau, raumenys mokosi, turi atmintį.
Nuo mėgdžiojimo iki pirmųjų žodžių
Išmokęs pamėgdžioti nesudėtingai tariamus savo paties skiemenis, kūdikis imsis mėgdžioti ir kitus lengvus suaugusio pasakytus skiemenis ir žodžius (ma-ma, tė-tė, dė-dė, te-ta, garsažodžius, trumpus žodžius: ate, o-pa, pa). Taigi tokiu būdu pirmųjų metų pabaigoje arba antrųjų metų pirmaisiais mėnesiais vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius ir tai daro savo iniciatyva.
✨ Todėl taip svarbu suformuoti norą pamėgdžioti. Ir visgi – pirmieji žodžiai yra „išprašomi", sukuriamos atitinkamos situacijos, vėliau jie taps savarankiškai vartojamais.
Atsiranda didelis atotrūkis tarp kalbos supratimo (juk žino visus aplinkoje esančių daiktų ir dažniausiai atliekamų veiksmų pavadinimus) ir kalboje vartojamų žodžių kiekio (taria kelis žodžius).
Fizinis vystymasis ir kalbos sąsaja
Vaikas sustiprėja fiziškai, sėdi, vaikšto, gali rasti, duoti, įmesti, o kadangi pavadinimus supranta, gali atlikti vienos dalies prašymus („duok", „imk", „mesk"). Pirmuosius prašymus galima palydėti gestu.
🚀 Antraisiais metais įvyksta didelis šuolis: Vaikas pradeda vartoti kalbą savo poreikiams išreikšti, norėdamas kažko, bando pavadinti, kartais pavyksta, dažnai vaikai vienu žodžiu gali pavadinti daugybę „norų".
Tarkime, sako „mama" – tai gali reikšti ir asmenį, ir veiksmą, kurį dažniausiai atlieka mama. Jeigu pasiseka įvardinti ir aplinkiniai supranta, tai labai sumažina arba visai panaikina frustracijas, kai vaikas ko nors nori, ir reikalauja rėkimu, veiksmais, kūno kalba, o aplinkiniams jo nesupratus arba atsisakius tenkinti norą, puola į neviltį.
Tolesnės gairės
Taigi, tolesnės mažo vaiko klausymosi ir kalbos ugdymo gairės (suformuosiu kituose įrašuose) pritaikomos tada, kai yra įsisteigę, įtvirtinti visi anksčiau minėti gebėjimai (klausymosi, mėgdžiojimo, žodyno, kalbos suvokimo, vienos dalies prašymų vykdymas).
O kaip su dainavimu?
🎶 P.S. O kaip su dainavimu, gal jau nebereikalingas? Kam dar be anksčiau minėtų dalykų jis reikalingas?
Žinoma, nesudėtinga melodija mamos ar tėčio balsu labai padeda nusiraminti, su pagalba įžodinti emocijas, palaukti, išlaukti, susikaupti, išbūti su maloniais ir nemaloniais jausmais, suplanuoti veiksmus, atkurti ryšį.
Tai – balso terapija, kuri, kaip tvirtina mokslas, padeda smegenims vystytis. Žinomą melodiją galima panaudoti ir naujų žodžių mokymuisi – įterpti po naują žodį, frazę, praplėsti. Pabandykite pritaikyti, verta!
